Žmogus trokšta būti laimingas, džiaugtis ir mylėti, tik dažnai net ir žinodamas ką turėtų daryti, kad būtų laimingas, neturi tiek valios ir jėgų, kad tai pasiektų. Mums yra sunku keistis, sunku pakeisti savo charakterį, atrodo beveik neįveikiami blogi įpročiai. Ką gi daryti? Kaip išlipti iš duobės, kurią patys kažkada iš nežinojimo ir aplinkybių veikiami išsikasėme?

Pirmas žingsnis, kurio moko išminčius Patandžalis „jogos sutrose“ yra Jamas – tai atsisakyti to, kas kenkia. Antrasis žingsnis – Nijama, kuri moko priimti į savo gyvenimą, tai kas naudinga. Šiame straipsnyje pabandysiu tik šiek tiek prisiliesti prie to praktiškai. Ką reikia daryti ir ko nedaryti kasdien, kaip apvalyti savo gyvenimą, kad mūsų sąmonės lygis pakiltų, taptume sveikesni, švaresni ir vidumi, ir išore. Tai pamatas, ant kurio galėsime statyti savo laimę.

Į mus supantį pasaulį žvelgiame savo išorinių juslių pagalba. Mes matome per regą, girdime ausimis, užuodžiame, jaučiame skonį, liečiame. Tai kanalai per kuriuos priimame informaciją į savo vidų. O ką priimame – tą ir turime. Kaip mūsų fizinis kūnas reikalauja fizinio maisto, vitaminų, mineralinių elementų, kad galėtų augti, būti sveikas, labai panašiai mūsų vidus nori šiek tiek subtilesnio maisto dalelių, tam, kad jis pajustų laimę ir pasitenkinimą. Jis trokšta naujų įspūdžių, emocijų, žinių ir t.t. Ir jo laimė, bei sveikata priklauso nuo to, kuo mes jį „maitinsime“. Juk kai valgome nesveiką, pagedusį maistą nesistebime, kodėl mūsų kūnai išsipučia, suserga. Kodėl gi mes kartais, vis dar naiviai tikimės, kad kai į savo vidų krauname neigiamą informaciją, blogas emocijas, turėtume būti laimingi ir linksmi? Deja, mūsų vidus nuo netinkamo „maitinimo“ irgi pradeda sirgti. Ir tai pasireiškia įvairiomis depresijomis, nepasitenkinimu, nusivylimu ir pan. Taigi, kaip tinkamai „pamaitinti“ savo vidų ir taip išlaisvinti iš kančių?

Išnagrinėkime kanalus, per kuriuos mes maitiname savo vidų t. y. regos, klausos, skonio, lytėjimo ir uoslės kanalus.

Pradėkime nuo regos. Akys – sielos veidrodis, bet kaip dažnai nuo netinkamo gyvenimo jos apsiblausia ir netenka savo spindesio. Paniurusiais veidais žmonės eina gatve ir mato aplinkui šiukšles, girtus žmones, nesutvarkytas gatves, mato nešvarą ir pyktį. Toks matymas – tai tam tikras sąmonės būvis, kuriame yra užstrigęs žmogus. O pakėlęs savo sąmonę, tas pats žmogus pradėtų matyti visai kitus dalykus. Jis pamatytų besidžiaugiančius vaikus, saulę, šiukšles renkančius žmones, sodus ir darželius, medžius, kuriuos kažkas pasodino, pamatytų žmones, kurie myli, kurių akys spindi. Išorė – mūsų vidaus atspindys. Ir kiekvienas iš mūsų mato skirtingai, nes gyvena skirtingame sąmonės lygyje. Skamba neįtikėtinai, juk mes įsitikinę, kad realybė yra viena?! O optimistai, realistai ir pesimistai tik psichologijos terminai? Na, gal tai ir skirtingi terminai, bet patikėkite jų visų pasauliai irgi skirtingi. Ir jie gyvena šalia, kartais vieni kitų net nepastebėdami. Optimistai tarp optimistų, pesimistai tarp pesimistų. Nes toks tokį pritraukia.

Keli paprasti patarimai, kaip pakelti savo sąmonę ir pradėti matyti aplinkui daugiau šviesos. Pirmiausia jūs turite to panorėti. Jeigu jums patinka būti suirzusiam ir jūs nesąmoningai mėgaujatės šia būsena, patinka žiūrėti kriminalus ir baisėtis pasauliu, bei žmonėmis – niekas nepasikeis. Tingėjimas pajudinti užpakalį – šio amžiaus viena didžiausių nuodėmių. Mums atrodo lengviau nieko nedaryti, bent jau kolkas, galbūt atidedant visa tai vėlesniam laikui. Deja, užsišaldyti neįmanoma, visatoje yra dvi judėjimo kryptys: judėjimas žemyn ir judėjimas aukštyn. Jei mums atrodo, kad stovime, tai tik todėl, kad kartais slystant su slidėmis žemyn nuo kalno, gali susidaryti iliuzija, kad mes stovime vietoje, o medžiai juda. Taigi, mes arba degraduojame, arba tobulėjame. Mes visada galime rinktis kryptį, visata suteikė mums tokią laisvę. Ir ji net padeda mums kilti arba leistis, tai vadinama inercijos arba pritraukimo dėsniais.

Praktiškai ir paprastai – tai nustokite žiūrėti televizorių. Amerikoje buvo ištirta, kad maždaug 90 procentų laidų daro neigiamą įtaką žmogui. O sėkmingiausi žmonės, paprastai apskritai nežiūri televizoriaus arba žiūri jo labai mažai. Taip pat atsirinkite kokius filmus žiūrite. Atsirinkite kokias knygas, žurnalus skaitote. Ką veikiate prie interneto ir pan. Žiūrėkite šventųjų biografijas, dorybingus filmus ar laidas. Tai bus geras ir kokybiškas maistas jūsų akims. Taip pat nežiūrėkite į svetimus vyrus ir svetimas moteris. Nežiūrėkite į iššaukiančiai atrodančius žmones – tai jūsų nepakylės. Patys atrodykite tvarkingai, švariai, paprastai, dailiai ir santūriai. Taip pritrauksite šviesesnes ir tyresnes energijas į savo gyvenimą ir pakelsite savo sąmonę. Žiūrėkite į tai kas gražu ir gera – tai pripildys jūsų vidų tokio pačio grožio. Jei kils noras nueikite į bažnyčią ar šventyklą, pasižiūrėti į šventųjų ar Dievo atvaizdus. Galite namuose pasikabinti šventų paveikslų – tai suteiks apsaugą jūsų namams ir žmonėms, kurie juose gyvena. Namų apsaugai sustiprinti taip pat galite juose deginti pašventintas žvakeles.

Aptarkime sekantį mūsų jutimo organą – ausis. Garsas – tai nuostabus apvalantis elementas. Ištirta, kad ten kur skamba bažnyčių varpų garsas, net kelių kilometrų spinduliu žūsta, kai kurių ligų bakterijos. Dar senovėje įvairių varpelių, cimbolų ir kitų muzikos instrumentų garsais buvo apvaloma aplinka, išvaromos piktos dvasios. Savo namus taip pat galite apvalyti varpelio garsu, apeidami juos laikrodžio rodyklės kryptimi. Labai svarbu atsirinkti kokios muzikos klausotės. Esame įpratę klausytis radijo dainų, bet pagalvokime, apie ką tos dainos? Dažniausia tai dainos apie nelaimingą meilę ar pan. Ar jūs norite to savo gyvenime? Jeigu ne, tai išjunkite tą radiją. Susiraskite šviesesnės ir harmoningesnės muzikos – tai apvalys jūsų vidų, praskaidrins jį. Šiais laikais tikrai ne problema atrasti tokios muzikos. Ir nepamirškite vieną kitą kompaktą tokios muzikos įrašyti savo artimiesiems, draugams, kad ir jų gyvenimai prašviesėtų. Nebus lengva pereiti prie kitokios muzikos, jei esate pratę klausytis pop muzikos. Bet toks yra darbas su savimi, charakterio ir įpročių keitimas, tai atneš daug naujų patirčių į jūsų gyvenimą ir patikėkite, jūs tikrai nesigailėsite.

Kas liečia garsą, atkreipkite dėmesį į tai, apie ką kalbate ir kaip kalbate. Neapkalbinėkite kitų, nemeluokite ar pan. Kalbėkite tiesą, kalbėkite švelniai ir su meile. Tegu Jūsų žodis gydo, palaiko, paguodžia, įkvepia. Negaiškite laiko tuštiems plepalams, kalbėkite apie tai, kas iš tiesų yra svarbu. Tegu jūsų žodžiai nuskaidrina kito žmogaus gyvenimą. Dažniau pasakykite, kad mylite, pasiilgote ir tikite.

Aukščiausias žodis, kuris stipriausiai apvalo – tai Dievo žodis. Ir jei jums patinka, melskitės, kalbėkite dvasinėmis temomis, garsiai skaitykite šventraščius, kartokite mantras, giedokite giesmes. O jei patiems tai daryti per sunku, tiesiog klausykitės kaip tai daro kiti. Nueikite į mišias, paskaitą ar pasileiskite maldų, giesmių, mantrų įrašus. Tai apvalys ir įneš į jūsų gyvenimą naują šviesią energiją, pakels jūsų sąmonę.

Sekanti juslė – tai skonis. Liežuvis – šio pojūčio organas. Ajurveda teigia, kad maistas turėtų būti šviežias, skanus, paprastas. O visose religijose atkreipiamas dėmesys į tai, kad jis turi būti sudvasintas. Sako, kad moteris vyro širdį gali pasiekti per skrandį. Ir iš tikro maistas mūsų gyvenime atlieka labai svarbų vaidmenį. Pasakyk ką valgai, ir aš pasakysiu koks tavo charakteris. Teigiama, kad viena trečioji to ką suvalgome eina į mūsų kūną, viena trečioji į mūsų subtilų kūną, o likusi dalis pasišalina. Taigi, kai valgome maistą, kartu su maistu suvalgome ir tą maistą gaminusio žmogaus mintis, emocijas. Todėl labai svarbios yra mūsų mintys, su kuriomis mes gaminame maistą. Galvokite apie tai kaip mylite žmogų, kuriam gaminate šį maistą, galvokite apie tai, kad šis maistas jį pasotins, suteiks jam sveikatą, jėgų – patikėkite taip ir bus, nes mintis labai galinga. Dar geriau jei gamindami melsitės, arba klausysitės dvasingos muzikos, jausite dėkingumą visatai ir Dievui už dovanas ant jūsų stalo. O jeigu tą maistą pagaminę dar ir pasiūlysite Dievui. Toks maistas tampa stebuklingu ir žmogus, kuris jį valgo apsivalo nuo nuodėmių, nepastebimai keičiasi jo charakteris ir likimas. Taip yra todėl, kad valgydamas sudvasintą maistą žmogus kaupia savo gerą karmą. Galbūt ir toliau jis paraleliai kaupia blogąją karmą, kuri jam vieną dieną sugrįš, bet ši geroji karma, taip pat grįš, atverdama jam galimybes tobulėti ir keistis į gerą.

Kad nedarytume nuodėmių ir maistas mus apvalytų, reikia atsisakyti maisto, kuris neša savyje mirties energiją (viščiukai, ančiukai, karvutės ir pan.). Stenkitės daugiau valgyti vaisių, kuriuos pati gamta mums dovanoja, vartokite pieno produktus. Vedos sako, kad pieno produktai yra pripildyti meilės energijos. Subtilesni žmonės gali pajausti tai gerdami pieną. Paeksperimentuokite, pasišildykite vakare pieno, įsidėkite į jį truputį medaus, cinamono, kardamono ar kitų prieskonių. Ir atsigerkite. Jūs pajusite, kad jus užpildys ramybė, širdyje pasidarys šilčiau, pajusite meilę ir dorybę. Tokia yra šio produkto energija. Vedos teigia, kad žmogaus geriančio vakarais šiltą pieną intelektas stiprėja.

Dar mes turime lytėjimo pojūtį. Ką gi liesti ir ko ne? Prisiminkime vieną iš Dievo įsakymų. Negeisk svetimo vyro ir svetimos moters. Taigi, neliesk svetimo vyro ir svetimos moters. Neliesk nei mintimis, apie tai galvodamas, nei fiziniame plane. Ar tai reiškia, kad neturėtume visiškai prie jų liestis? Ankščiau įvairiose senovės kultūrose žmonės iš tikro prie svetimų vyrų ar moterų nesiliesdavo. Buvo priimta pasisveikinant linktelėti galvą, suglausti delnus, pakelti kepurę ar panašiai. Jei aukštuomenės dama paduodavo kam nors ranką, tai jį būtinai dėvėdavo pirštinaitę. Tik šiais laikais vakarų civilizacijoje paplito naujas paprotys bučiuotis ir apsikabinėti su mažai pažįstamais skirtingos lyties atstovais. O. G. Torsunovas pataria žmonėms, neapsikabinėti kitų moterų ar vyrų sveikinantis, nes per fizinį kontaktą, jei tarp žmonių bus suderinamumas širdies lygyje, subtiliame lygyje užsimegs ryšys, o tai trukdys išlikti ištikimam savo sutuoktiniui. Gali vis iškilti mintys apie tą kitą, ir ką gi tai gero gali duoti dabartinei santuokai?
Lieskite savo vaikus, savo sutuoktinį, tėvus. Lieskitės prie šventų žmonių kojų. Ir tai padės jums apvalyti jūsų gyvenimą.

Taip pat nelieskite ir neimkite to kas jums nepriklauso. Apskirtai imkite tik tiek, kiek jums reikia ir ne daugiau. Taip apsivalysite nuo gobšumo. Mokykitės duoti. Duokite ir subtiliai, ir materialiai.

Paskutinė juslė, kurią trumpai aptarsime – tai uoslė. Keli buitiniai patarimai. Kvėpinkitės natūraliais eteriniais aliejais. Venkite bet kokių kvepalų ar dezodorantų, kurių sudėtyje yra alkoholio. Sužinokite koks kvapas ir kaip gydo, suteikia gerą nuotaiką ir naudokitės šiomis gamtos dovanomis. Dažniau išeikite pasivaikščioti į mišką, kvėpuokite pilnais plaučiais. Jei dovanojate kam nors nuskintas gėles, būtinai jas prieš tai paaukokite Dievui, nes priešingu atveju, jos pūdamos skleidžia subtilų kvapą, kuris pritraukia subtilias būtybes, mintančias ta energija. Taip pat dažnai vėdinkite namus, jei mėgstate smilkykite smilkalus. Tik rinkitės vien iš natūralių medžiagų padarytus smilkalus ar aromatinius eterinius aliejus.

Pabaigai. Dirbkite su savimi, skirkite laiko savęs pažinimui ir vystymuisi. Išmokite tai daryti kasdien. Dažniau eikite į savęs pažinimo ir tobulėjimo seminarus, paskaitas, nes atidėjus savęs tobulinimąsi ateičiai, „po to“ gali būti jau per vėlu. Tai galime pamatyti pažvelgę į savo senelius, tėvus – daugumai keistis ar kažką keisti savo gyvenimuose yra labai sunku, beveik neįmanoma. Taigi, keiskitės ir tobulėkite dabar. Gyvenkite, mylėkite, melskitės ir būkite laimingi. O pradėti galite ir nuo mažų dalykų, sąmoningai atsisakydami savo gyvenimuose to kas kenkia ir rinkdamiesi tai, kas pripildo gyvenimą šviesa, meile ir laime.

Facebook komentarai